• Norsk Nynorsk
  • English
  • Русский
  • no
  • en
  • ru
  • BLOGAS

    AR TIESA, KAD KROVININIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJAI IŠ RYTŲ EUROPOS YRA IŠNAUDOJAMI NORVEGIJOJE? IR TAIP, IR NE, BET KURIUO ATVEJU TAS “IŠNAUDOJIMAS“ YRA VISIŠKAI TEISĖTAS.
    01/12/2021

    Straipsnio pavadinimas šokiruoja? Suprantama. Skaitykite toliau.

    Per paskutinius du-tris metus Norvegijos žiniasklaidoje daug kalbėta apie Rytų Europos kapitalo transporto įmones, veikiančias Norvegijoje, krovininių transporto vairuotojų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir t.t. žemas algas, nežmoniškas darbo sąlygas, kitaip sakant, jų išnaudojimą Norvegijoje.

    Stebėjau ir stebiu, be abejo, informacinę erdvę,  Norvegijoje siejamą neapykantą Rytų Europos vežėjam ir itin priešišką -bei labai tendencingą- propagandą. Apie esamą „kitą medalio pusę“, apie kurią daug kalbėta ir rašyta tokią informaciją skleidžiantiem šaltiniam – visiška tyla. Ir čia matau tik dvi priežastines alternatyvas: arba krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laiko specifika ir jos teisinis ES reguliavimas informacijos šaltinių autoriam visiškai nesuprantamas, arba sąmoningai nenorima apie tai kalbėti. 

    Savo advokato praktikoje man teko garbė atstovauti klientus abiejose „fronto“ pusėse: tiek darbdavį, tiek darbuotoją. Todėl drįstu teigti, jog puikiai esu susipažinusi su šios srities darbo specifika ir galiu kalbėti apie teisinį jos reguliavimą bei esamą problematiką, kuri turėtų būti viešinama bei sprendžiama vietoj to, kad juodinti užsienio transporto įmones, kurios, žinome ir suprantame – „atima“ stambius užsakymus iš vietinių vežėjų.

    Prieš kalbant apie krovininių transporto vairuotojų iš Rytų Europos išnaudojimą Norvegijoje, reikėtų pasigilinti į vairuotojų darbo laiko teisinį reguliavimą, kuris, pasirodo, yra labai skylėtas. Todėl kaltinti Rytų Europos vežėjus, kurie apskaičiuoja vairuotojų darbo laiką sutinkamai su ES „darbo laiko“ sąvoka, yra mažų mažiausiai neteisinga ir nesąžininga. Juk pagrindo manyti, kad ES įstatymų leidžiamasis organas priiminėja neteisingus ir nesąžiningus teisinius aktus, nėra, tiesa?

    Sakysite, Norvegija nėra ES šalis ir čia galioja savi įstatymai – ir būsite teisūs, tačiau tik dalinai. Norvegija yra EEE šalis, todėl ES teisiniai aktai tam tikrose srityse yra pilnai arba dalinai itraukti į Norvegijos nacionalinę teisę. ES reglamentai ir direktyvos, reguliuojantys krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laiką, yra pilnai inkorporuotuos į Norvegijos teisinę bazę. Pagal šiuos ES teisinius aktus, vairuotojai neturi teisės reikalauti atlyginimo už visą darbo pamainą, kitaip sakant visą laiką, praleistą darbo vietoje (t.y. už visą periodą nuo vairuotojo kortelės įdėjimo į skaitmeninį tachografą ir iki jos išėmimo).

    Esminis dalykas čia yra sekantis: vairuotojai gali reikalauti atlyginimo tik už laiko periodus, kurie atitinka ES krovininių transporto vairuotojų „darbo laiko“ sąvoką. Ši sąvoka, įdomu, neapima -tam tarpe- pertraukų (simbolis tachografe: „kėdė» arba „lova“) bei „kito buvimo darbo vietoje laiko“ (simbolis tachografe: „kvadratėlis su įstrižaine»). Dėl šios priežasties nemaži laiko tarpai vairuotojams būnant darbo vietoje, tam tarpe jiems privalomos pertraukos (!), nepatenka į ES krovininių transporto vairuotojų „darbo laiko“ sąvokos rėmus.

    Atlyginimą privaloma mokėti tik už darbo laiką. Taip yra visur, ne tik transporto sferoje. Kadangi „kėdės»/ „lovos“ bei „kvadratėliai su įstrižainėm» nėra „darbo laikas“, vairuotojai negali reikalauti atlyginimo už laiko tarpus, registruotus šiais simboliais. Vežėjas gali, be abejo, pasirinkti mokėti už vairuotojo poilsį (pagal ES sampratą), tačiau neprivalo to daryti. Dėl šios priežasties ES teisės aktai, reguliuojantys Norvegijoje dirbančių krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laiką, yra esminis nukrypimas nuo Norvegijos darbo kodekso pagrindinės „darbo laiko“ sampratos, pagal kurią „darbo laikas“ yra visas laikas, kai darbuotojas yra darbdavio dispozicijoje (atlieka darbo funkcijas; vykdo darbdavio nurodymus).

    Būtent šis teisinis kuriozas ar paradoksas, o praktikoje – legalizuotas vairuotojų „išnaudojimas“, Norvegijoje, įvedusiai minimalius valandinius atlygius eilėje darbo sferų, tame tarpe ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, yra visiškai nesuprantamas. Kokia prasmė nustatyti minimalų valandinį atlygį, jei pamirštama išplėsti „darbo laiko“ sąvoka?

    Kol Norvegija neišspręs šios problemos, krovininių transporto priemonių vairuotojai dirbs Norvegijoje pagal ES „tvarką», t.y. privalės būti darbdavio dispozicijoje gan didelius laiko tarpus, neturėdami teisės už tai pareikalauti atlyginimo, o Rytų Europos vežėjai visiškai teisėtai galės taupyti įmonių kaštus – vairuotojų sąskaita.

    Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no

    Atsakomybės ribojimas

    Šio pranešimo turinys yra išimtinai informacinio pobūdžio ir teisiniu požiūriu nėra išsamus. Jis taip pat neturėtų būti laikomas alternatyva individualiai teisinei konsultacijai, o jame pateikiama informacija neturėtų būti laikoma patarimu, rekomendacija ar kitokio pobūdžio paskatinimu atlikti konkrečius veiksmus.

    Intelektinė nuosavybė

    Šio pranešimo autorių teisės priklauso advokatei Sandrai Latotinaitei. Šios teisės yra saugomos įstatymų. Draudžiama bet kokiu būdu atgaminti, viešai skelbti ar kitaip platinti šio pranešimo turinį ar jo dalį tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslams be išankstinio rašytinio advokatės Sandros Latotinaitės leidimo.

    Savo didžiai nuostabai ne pirmą kartą susiduriu su tuo, kad norvegų internetinis laikraštis FriFagbevegelse, anot savęs kovojantis už geresnes, teisingesnes darbo sąlygas, platina netikslią informaciją apie užsienio transporto įmonių prievoles bei krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo sąlygas Norvegijoje https://frifagbevegelse.no/foreign-workers/uzsienio-vairuotojai-kurie-vykdo-kabotaza-norvegijoje-turi-gauti-toki-pat-uzmokesti-kaip-ir-norvegai-bet-jie-dazniausiai-to-nezino-6.539.819248.fe77ebe82f?fbclid=IwAR0JeU7PETI-39gi9XmDj1gBPj8X074W3-0TRUq4I4MOuU47yambtCkyv-A

    Savo 2021 m. rugsėjo 28 d. straipsnyje FriFagbevegelse atstovaujantis Stein Inge Stølen rašo, kad užsienio vairuotojai, vykdantys vidinius pervežimus Norvegijoje, turi teisę gauti „tokį pat užmokestį“, kokį gauna ir norvegai. Netgi teigiama, kad „gabenant krovinius Norvegijoje, algą galima pasididinti kelis kartus“.

    Tokia informacija yra KLAIDINANTI, o ir straipsnyje iš esmės nepaaiškinamos tam tikros įdomios detalės, apie kurias yra, regis, sąmoningai nutylima. Ne kartą p. Stølenui buvo bandoma paaiškinti, jog Norvegijos įstatymineje bazėje, kas liečia krovininių transporto priemonių vairuotojų teises, esti didžiulių spragų. P. Stølen ne kartą skatintas rašyti apie tai, tačiau, kaip visada – be rezultato.

    Taip, Norvegijoje krovininių transporto priemonių vairuotojams yra numatytas minimalus atlygis, tačiau pabrėžiu-už darbo laiką, o krovinių transporto priemonių vairuotojų darbo laiko sąvoka traktuojama, kaip ir visoje Europoje, tai yra vadovaujantis krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laiko direktyvos nuostatomis. Atlygis priklauso už „darbo laiką“. Pauzės (tachografų simbolis „lova“ arba „kėdė“) bei taip vadinami „pasyvūs laikai“ (tachografų simbolis „perbrauktas kvadratėlis“) nėra „darbo laikas“ ir už šiuos periodus nei norvegų, nei užsienio vairuotojai, vykdantys vidinius pervežimus Norvegijoje, NEGALI REIKALAUTI gauti jokio užmokesčio (nebent tokia teisė būtų numatyta darbo sutartyje).

    Negana to, FriFagbevegelse rašo, kad „darbdaviui lengva manipuliuoti dokumentais.“ Tai yra iš esmės NETEISINGA. Susidaro ispūdis, kad šios srities darbo specifika FriFagbevegelse atstovams visiškai nesuprantama, o svarbiausia – nežinomas tas faktas, kad krovininių vairuotojų darbo laikas registruojamas tachografuose, kad registracijas atlieka patys vairuotojai (darbdaviui nedalyvaujant) ir kad šiais duomenimis praktikoje beveik neįmanoma manipuliuoti. Regis, nežinomas ir tas faktas, kad krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laikas skaičiuotinas tachografinių duomenų pagrindu. Galiausiai nepaminėta gan svarbi detalė: už teisingą darbo laiko registraciją atsakomybę neša patys vairuotojai, t.y. profesionalaus vairuotojo kvalifikaciją turintys asmenys.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    Atsakomybės ribojimas

    Šio pranešimo turinys yra išimtinai informacinio pobūdžio ir teisiniu požiūriu nėra išsamus. Jis taip pat neturėtų būti laikomas alternatyva individualiai teisinei konsultacijai, o jame pateikiama informacija neturėtų būti laikoma patarimu, rekomendacija ar kitokio pobūdžio paskatinimu atlikti konkrečius veiksmus.

    Intelektinė nuosavybė

    Šio pranešimo autorių teisės priklauso advokatei Sandrai Latotinaitei. Šios teisės yra saugomos įstatymų. Draudžiama bet kokiu būdu atgaminti, viešai skelbti ar kitaip platinti šio pranešimo turinį ar jo dalį tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslams be išankstinio rašytinio advokatės Sandros Latotinaitės leidimo.

    Skolų išieškojimą/“inkasso“ Norvegijoje turi teisę vykdyti tik įmonės, turinčios leidimą iš Finanstilsynet (norv. inkassobevilling) bei teisininkai, turintys advokato licenziją (norv. advokatbevilling). Priešingu atveju, skolų išieškojimo /“inkasso“ veikla yra NETEISĖTA.

    Tai reiškia, jog rizikuojate 1. gauti neteisingą konsultaciją, 2. tai, kad Jūsų teisiniai interesai liks neapginti ir 3. tai, kad Jums bus padaryti materialiniai nuostoliai, kurių Jums niekas nekompensuos.

    Todėl, prieš pirkdami paslaugas ne iš advokato, įsitikinkite, kad jos yra TEISĖTOS. Tai galite lengvai padaryti čia: https://www.finanstilsynet.no/konsesjonsregisteret/

    Jeigu įmonė ar asmuo nėra registruota kaip „Foretak som kan inndrive forfalte pengekrav på vegne av andre“ – pinigų išieškojimas vykdomas NETEISĖTAI.

    ***

    Aktualūs straipsniai iš „inkassoloven“:

    § 2. Definisjoner
    (1) Med inkassovirksomhet menes ervervsmessig eller stadig inndriving av forfalte pengekrav for andre. (…)

    § 4. Vilkår for å drive inkassovirksomhet
    (1) Inkassovirksomhet kan bare drives av foretak som er registrert i Foretaksregisteret og har bevilling (…).
    (3) Inkassovirksomhet som gjelder ervervsmessig og stadig inndriving av forfalte pengekrav for andre kan også drives i medhold av norsk advokatbevilling.

     

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

     

    Sulaukiame vis daugiau kreipimosi dėl nespecialistų, teikiančių juridinines konsultacijas, darbo klaidų taisymo su prašymu gelbėti situaciją. Dėl šios priežasties, raginame žmones būti budriais ir nepriimti gražios reklamos už gryną pinigą. Gera taisyklė – tikrinti faktus.

    Teisinė pagalba – tai ne tik klientų atstovavimas teismuose, bet ir kasdieninis teisinis konsultavimas.

    Asmenys laikomi užsiimantys teisinės pagalbos veikla, kai tokia pagalba arba:

    1. teikiama už pinigus arba
    2. turi nuolatinį komercinių veiksmų pobūdį.

    Tokią veiklą Norvegijoje gali teikti tik:
    – advokatai
    – asmenys, turintys teisės mokslų magistro laipsnį
    – revizoriai
    – kiti specialistai, kurie yra gavę leidimą tokiai veiklai iš Tilsynsrådet.

    Visi asmenys, turintys teisę teikti teisinę pagalbą Norvegijoje, registruojami čia: http://register.tilsynet.no

    Todėl, prieš pirkdami teisines konsutacijas, įsitikinkite, kad perkate jas iš asmenų, kurie turi tam reikalingą kvalifikaciją, turi profesinės atsakomybės draudimą ir todėl turi leidimą iš Tilsynsrådet užsiimti teisine-konsultacine veikla.

    Jeigu Jūsų konsultantas nėra registruotas Tilsynsrådet registre, jo teisinė-konsultacinė veikla yra NETEISĖTA. Tai reiškia, jog rizikuojate 1. gauti neteisingą konsultaciją, 2. tai, kad Jūsų teisiniai interesai liks neapginti ir 3. tai, kad Jums bus padaryti materialiniai nuostoliai, kurių Jums niekas nekompensuos.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

    Baudžiamosiose bylose dėl vairavimo išgėrus paprastai visada atimama teisė vairuoti – ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui. Tiesa, draudimas vairuoti galioja tik Norvegijoje. Kartu teismai, kaip taisyklė, nustato, jog asmuo turi persilaikyti teises Norvegijoje tam, kad susigrąžinti teisę vairuoti šioje šalyje.

    Čia galioja svarbi išimtis:

    Tais atvejais, kai kaltinamojo/-osios vairuotojo pažymėjimas išduotas ne Norvegijoje (pvz. Lietuvoje) bei jis/ ji yra kitos šalies nuolatinis rezidentas (pvz. Lietuvos), Norvegijos teismai NEGALI nustatyti tokios sąlygos.

    Kaltinamasis/ -oji tam tikslui, dar prieš stojant prieš teismą, turi pasirūpinti tai patvirtinančia dokumentacija su vertimu į norvegų kalbą.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

    1) Norvegijos santuokos įstatymas („ekteskapsloven“) numato, kad sutuoktinių turtas yra bendras („felleseie“), jeigu sutartyje nėra numatyta kitaip. Todėl sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu ir ją nutraukus, dalinamas pusiau.

    2) Sutuoktinių turtas, įgytas prieš sudarant santuoką, ją nutraukus nėra dalinamas pusiau.

    Sutuoktiniai vedybų sutartimi („ektepakt“), gali iš esmės arba iš dalies apeiti šiuos principus.

    Skyrybų atveju yra pusiau dalinamas tik tas turtas, kuris yra įgytas santuokoje. Tačiau sutuoktiniai gali sutarti, kad turtas, įgytas prieš sudarant santuoką, taip pat bus dalinamas (žr. Santuokos įstatymo §44).

    Asmenys, sudarydami santuoką, gali susitarti, kad skyrybų atveju jų turtas nebus dalinamas pusiau, kaip tai numato Santuokos įstatymas. Alternatyvi sutuoktinių turto dalybų tvarka yra „særeie“. Tokia tvarka gali būti numatyta tarp sutuoktinių sutartimi (žr. Santuokos įstatymo §42) arba trečiųjų asmenų, tai yra, tokią tvarką gali numatyti palikimo arba dovanos davėjas (žr. Santuokos įstatymo §48).

    Prieš sudarant santuoką arba santuokos galiojimo metu asmenys gali sutartimi numatyti tik tas „særeie“ alternatyvas, kurios numatytos Santuokos įstatymo 9 dalyje, kitaip sutartis bus negaliojanti:

    • „Helt særeie“ – galimas susitarimas, kad asmeninis turtas nebus dalinimas pusiau.
    • „Delvis særeie“ – galimas susitarimas, kad tik tam tikras asmeninis turtas nebus dalinimas pusiau. Tokia sutartis gali turėti galiojimo laiką arba galioti iki kol sutuoktiniams negims bendri vaikai.
    • „Skilsmissesæreie“ – galimas susitarimas, kad asmeninis turtas nebus dalinimas pusiau ištuokos atveju, tačiau bus dalinamas pusiau vieno iš sutuoktinių mirties atveju – „særeie i livet, felleseie ved død“.

    Tokios sutartys dėl ateityje galimų turto dalybų gali būti sudaromos tik tam tikra forma ir tik su tam tikru turiniu, todėl patartina pasikonsultuoti su teisininkais. Įsiminkite, kad tokių sutarčių nereikia įregistruoti Vedybų sutarčių registre (žr. Santuokos įstatymo §55.) Registruoti reikia tas sutartis, kuriomis didesnės vertės turtas perduodamas iš vieno sutuoktinio kitam. Tai daroma siekiant apsisaugoti nuo kreditorių.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

    ***DARBO JĖGOS KOMANDIRAVIMAS Į NORVEGIJĄ

    Pagrindinė taisyklė: pelno mokestis mokamas.

    Kokiais atvejais pelno mokestį reikia mokėti Norvegijai? Lietuvos įmonės pelnas iš komercinės ūkinės veiklos Norvegijoje apmokestinamas tik tuo atveju, jei tos įmonės komercinė ūkinė veikla Norvegijoje atitinka nuolatinės buveinės kriterijus, žr. DAIS 7 str. 1 punktą.

    Nuolatinės buveinės sąvoka apibrėžta DAIS 5 str. Pagal DAIS 5 str., sąvoka „Nuolatinė buveinė“ reiškia pastovią komercinės ūkinės veiklos vietą, kurioje vykdoma visa įmonės komercinė ūkinė veikla arba jos dalis. Taigi, Lietuvos įmonė laikoma turinti nuolatinę buveinę Norvegijoje, jeigu:
    • Norvegijoje ji turi veiklos vietą
    • Ten ji vykdo savo komercinę ūkinę veiklą (arba jos dalį)
    • Tą veiklą ji vykdo nuolatos

    Jei Lietuvos įmonė vykdo komercinę ūkinę veiklą Norvegijoje, tačiau ši jos veikla neatitinka nuolatinės buveinės kriterijų, Norvegija neapmokestina pelno iš šios veiklos. Šis pelnas gali būti apmokestinamas tik Lietuvoje.

    Jeigu Lietuvos įmonė mano, kad jos veikla Norvegijoje neatitinka nuolatinės buveinės kriterijų ir todėl Norvegija neturi teisės apmokestinti pelno iš šios veiklos, Lietuvos įmonė gali SFU pateikti prašymą dėl atleidimo nuo pelno mokesčio mokėjimo.

    ***DARBO JĖGOS NUOMA Į NORVEGIJĄ

    Pagrindinė taisyklė: pelno mokestis nėra mokamas.
    Lietuvos įmonės pelnas iš komercinės ūkinės veiklos Norvegijoje apmokestinamas kitoje valstybėje tik tuo atveju, jei tos įmonės veikla Norvegijoje atitinka nuolatinės buveinės kriterijus.
    Kaip buvo rašyta anksčiau, nuolatinės buveinės sąvoka apibrėžta DAIS 5 str. (žr. aukščiau „Komandiruotė“).

    Kadangi Lietuvos įmonė, nuomodama savo darbo jėgą Norvegijoje, dažniausiai neturi ten jokios veiklos vietos, kurioje ji nuolatos vykdytų savo komercinę ūkinę veiklą, todėl tos įmonės veikla Norvegijoje neatitinka nuolatinės buveinės kriterijų ir Norvegija neturi teisės apmokestinti Lietuvos įmonės pelno iš komercinės ūkinės veiklos Norvegijoje.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

    Turtas ir pinigai toli gražu ne viskas gyvenime, bet visgi tai labai svarbu tam, kad mes jaustumės saugiai.

    Prieš tuokiantis ar pradedant gyvenimą kartu, kiekvienas turėtų pasidomėti savo būsima turtine padėtimi ir, jei reikia, atitinkamai įforminti turtinius santykius pagal savo pageidavimus ateities perspektyvoje. Skiriantis šalių pageidavimai retai turi sprendžiamąją galią, todėl patartina galvoti blaiviai, pasitelkti šaltą protą, nesivadovauti jausmais bei pasirūpinti savo ekonomine padėtimi dar prieš pradedant bendrą gyvenimą. Vedybinės bendro/ gyvenimo sutarties sudarymas, užtikriname Jus, neprognozuoja skyrybų.

    Didelę mūsų darbo dalį sudaro turto dalybos skyrybų atveju ar nutrūkus bendram gyvenimui. Galime drąsiai teigti, kad didžiojom daugumoj atvejų, vedybinė ar bendro gyvenimo sutartis, jeigu tokia būtų buvusi pasirašyta, turto dalybų procesą būtų ženkliai palengvinusi, jau nekalbant apie tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti būtų buvusios palyginus visai nereikšmingos.

    • Padedame savo klientams tinkamai įforminti savo turtinius santykius tiek sutuoktiniams, tiek sugyventiniams: ruošiame vedybines bei bendro gyvenimo sutartis, teisiškai įforminame dovanojimo sandorius, kita. Tai – svarbūs dokumentai, leidžiantys apsidrausti dėl teisinių pasekmių skyrybų atveju bei leidžiantys ramiai gyventi.

    • Padedame spręsti ir turto dalybų klausimus, sudaryti teisinių pasekmių sutartis.

    Santuoka Norvegijoje absoliučiai didžiojoje daugumoje atvejų nutraukiama neteisminiu keliu, padedant advokatams. Jei santuoka nutraukiama sutartyje neaptarus teisinių pasekmių, neretai tenka visgi kreiptis į teismą, iškelti bylą, kurios metu bus išspręsti „pamiršti“ klausimai.

    Visais atvejais siekiame taikaus ir, žinoma, savo klientams pigesnio problemos sprendimo būdo, tačiau, jeigu šalys visgi nepasiekia susitarimo, giname klientų teises bei interesus visose teisminėse bei ikiteisminėse instancijose.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

    Jei jūsų skolininkas Norvegijoje negali apmokėti sąskaitų, tai paprastai reiškia, kad jis turi kelis kreditorius, kurie reikalauja apmokėti turimas skolas, arba dar blogiau – kad jis bankrutuoja. Dėl to jūs galite turėti labai mažai laiko.

    Laikas – pinigai! Piniginiai reikalavimai greitai pasensta, todėl yra svarbu nedelsti su pinigų išieškojimu. Kuo anksčiau pradėsite teisminį skolų išieškojimą ir užsitikrinsite skolininko turto areštą, tuo lengviau bus tuos pinigus atgauti. Turto areštas neleidžia skolininkui disponuoti tuo turtu (skolininkas nebegali jo parduoti ar perleisti kitiems), kol jis nesumokėjo jums priklausančių pinigų.

    Priešingai vyraujančiai nuomonei Norvegijoje, NĖRA TOKIO REIKALAVIMO PIRMIAUSIAI BANDYTI IŠIEŠKOTI SKOLĄ NETEISMINIU ARBA „INKASSO“ KELIU, prieš perduodant ją į teismą, ginčų komisijai arba priverstinio vykdymo tarnyboms – antstoliams, o tais atvejais, kai jūsų piniginis reikalavimas yra ginčijamas, prasmės bandyti išieškoti skolą ikiteisminiu keliu padedant „inkasso“ įmonėms nėra visiškai, kadangi byla visvien pirmiausia turi patekti į ginčų komisiją arba pirmos instancijos teismą.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

    Pradelsto apmokėjimo išieškojimą Norvegijoje daugelis žmonių tiesiog perduoda kuriam nors skolų išieškojimo biurui. O jie jūsų, kaip kreditoriaus, vardu administruoja išieškomą reikalavimą. Bet ar tikrai jums tai apsimoka? Jei jums priklausančio apmokėjimo suma yra nemaža, atsakymas į šį klausimą yra paprastas: NE!

    1. Pirmiausia, dėl tokio skolos išieškojimo skolininkui nekyla jokių teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad jo finansų valdymui netaikomi jokie apribojimai, todėl skolininkas neskubės jums sumokėti.

    2. Antra, toks skolos išieškojimas yra vilkinantis procesas. Vienintelis jums rūpintis dalykas yra, be abejo, atgauti jums priklausančius pinigus. Bet kol vyksta šis procesas, jūs esate be pinigų ir be jokios šį reikalavimą užtikrinančios garantijos.

    3. Laikas bėga, o pinigų jūs negaunate – tai, deja, taip pat gali jums brangiai kainuoti. Neužsitikrinus skolininko turto arešto, atsiduriate (pavyzdžiui, skolininko bankroto atveju) kreditorių, siekiančių atgauti savo pinigus, eilės pabaigoje. O po 3 metų paprastiems piniginiams reikalavimams, neturint teismo sprendimo arba neužsitikrinus skolininko turto arešto ir pan., sueina senaties terminas ir jūs jau nebegalėsite šios skolos išsiieškoti.

    4. Be viso to, daugelis žmonių galvoja, kad skolų išieškojimo biurai turi teisę iš skolininkų paimti pvz. transporto priemonę ir kitokį turtą. Deja, taip nėra. SKOLOS IŠIEŠKOJIMAS „INKASSO“ BIURAMS NESUTEIKIA JOKIŲ ĮGALIOJIMŲ PAIMTI DAIKTUS AR PRIVERSTINAI IŠREIKALAUTI JUMS PRIKLAUSANTĮ APMOKĖJIMĄ.

    Informaciją paruošė advokatė Sandra Latotinaitė

    www.latotinaite.no // www.moneyback.no
    Advokatas Norvegijoje. Nekilnojamojo turto brokeris.
    Ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas.
    Leidimai, išduoti Tilsynsrådet for advokatvirksomhet bei Finanstiltynet.
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

    < Visos naujienos