Transporto teisė
Kabotažiniai pervežimai Norvegijoje
Krovinių vežimai Norvegijos viduje paprastai leidžiami tik vežėjams, įsisteigusiems Norvegijoje bei turintiems nacionalinę Norvegijos krovinių transporto licenziją, kurią išduoda Norvegijos Transporto inspekcija (Statens vegvesen). Tačiau tam tikrais atvejais leidžiama atlikti vidinius krovinių pervežimus neišpildant šių sąlygų.
„Leistini“ vidiniai krovinių pervežimai (kitaip tariant, „leistinas“ kabotažas) – tai užsienyje įsisteigusio vežėjo teisė Norvegijoje atlikti tris vidinius pervežimus, o tarptautinė operacija, įskaitant tinkamai užpildytą važtaraštį – laikinas bilietas į Norvegijos krovinių vežimo rinką.
Nepaslaptis, kad užsienio vežėjai vietiniams vežėjams sudaro didžiulę konkurenciją. Konkurencija tokio mąsto, kad net kalbama apie nesąžiningą konkurenciją. Pasipiktinimas iš vietinių konkurentų toks didelis, kad problema žinoma ir diskutuojama politiniame lygmeny.
Kabotažo taisykles, įskaitant įvairius niuansus, galiojančius būtent Norvegijoje, būtina išmanyti. Tiek transporto vadybininkam, kurie planuoja vežimo operacijas, tiek vairuotojam, kurie atlieka operacijas bei atstovauja vežėją -tame tarpe- krovinį pristatant gavėjui Norvegijoje, patikrinimo kely metu ir t.t. Netinkamai suplanuota kabotažo operacija (kabotažo operacijai Norvegijoje atlikti keičiami vilkikai) arba netinkamai užpildytas važtaraštis (visa privaloma informacija nenurodyta, pažymėti keli vilkikai ir/ arba kelios puspriekabės ) dažnai baigiasi administracinėmis baudomis, o rimtesniais atvejais – baudžiamuoju persekiojimu, policijos paskirta bauda arba teismo nuosprendžiu.
Tad įmonės-vežėjos darbuotojai, visų pirma transporto vadybininkai ir vairuotojai, turi suprasti įvairius kabotažinių operacijų niuansus, nes tik juos suprantant bus pasiruošę maksimaliai užtikrinti įmonės teisinius bei ekonominius interesus patikrinimo metu. Praktikoje gi matome, kad taisyklės „iki galo“ nėra suprantamos ir todėl esti daug „improvizacijų“. Baudos didžiulės. Su advokatu susisiekiama jau „gęsinant gaisrą“, o ne norint suprasti ir išmokti dirbti ir be problemų naudotis atviromis durimis į Norvegijos krovinių vežimo rinką. Taip neturėtų būti, nes nežinoti ir „iki galo“ nesuprasti yra tiesiog per brangu.
Sąmoningas vežėjas turėtų kreiptis į advokatą turėtų dar prieš ateinant į Norvegijos krovinių vežimo rinką, tame tarpe atlikti reikalingas investicijas į savo teisinių interesų apsaugą, kuri visada duoda užtikrintą ekonominę grąžą.
Nauja! Siūlome 1-2 val. mokymus transporto įmonėms nuotoliniu keliu. Susisiekite su mumis dėl platesnės informacijos: sandra@latotinaite.no
Kaip pildyti važtaraščius?
Nuolat pasikartojanti problema – neteisingai užpildyti važtaraščiai, ypač susiję su kabotažiniais vežimais, ko pasekoje įmonės-vežėjos gauna didžiules baudas. Būna atvejų, kad sulaikomos ir transporto priemonės tam, kad užtikrinti, jog paskirta bauda bus apmokėta.
Tad, kokios tos labiausiai pasitaikančios problemos? Atsakymas paprastas: Nepilna bei chaotiškai pateikta informacija. Visgi, kodėl kyla tokios problemos? Išsami situacijos analizė, kurią mes atlikome atstovavę ne vieną didžiausių Europos vežėjų eilėje „kabotažo“ bylų, rodo, kad įmonės-vežėjos darbuotojai, visų pirma transporto vadybininkai bei vairuotojai, neturi tvirtų žinių dėl reikalavimų, keliamų kabotažinėm operacijom bei važtaraščiam, ko pasekoje „improvizacijų“ važtaraščiuose mąstas yra didžiulis, atitinkamai ir administracinių nei baudžiamųjų bylų kiekis.
Ar žinote, kad tarptautinių pervežimų atveju privaloma naudoti tarptautinį važtaraštį CMR, o kabotažinių pervežimų Norvegijoje atveju – ne? Kokią dokumentaciją naudoti tuomet vidinių pervežimų atveju? Kaip pildyti važtaraščius? Kaip vežti krovinius Norvegijoje išvengiant milžiniškų baudų?
Ar žinote, kas yra tranzitinis kabotažas ir kokie niuansai, galiojantys būtent Norvegijoje?
Ar žinote, kaip Norvegijos pareigūnai skaičiuoja terminus, galiojančius kabotažinėm operacijom, tranzitiniam kabotažui bei „atvėsimo“ laikotarpiui?
Ką daryti, jei pareigūnai patikrinimo kelyje metu nėra konstruktyviai nusiteikę, o vairuotojui reikalinga pagalba pagrindžiant kabotažinių vežimų teisėtumą?
Tema labai plati ir, be abejo, įdomi. Siūlome 1-2 val. mokymus transporto įmonėms nuotoliniu keliu. Susisiekite su mumis dėl platesnės informacijos: sandra@latotinaite.no
Patikrinimai Norvegijos keliuose.
Užsienio vežėjai vietiniams vežėjams sudaro didžiulę konkurenciją. Plačiai kalbama apie nesąžiningą konkurenciją. Tai atsispindi ir patikrinimuose, kurie vykdomi Norvegijos keliuose.
Patikrinimą kelyje dėl vežimo operacijų teisėtumo gali vykdyti tiek Transporto inspekcija (norv. Statens vegvesen), tiek policija (norv. politiet). Nuo 2024 m. kovo 1 d. Transporto inspekcija bei policija gali patikrinimo vietoje/ metu paskirti administracines baudas. Rimtesniais atvejais atidaroma baudžiamoji byla. Pareigūnai taip pat gali sulaikyti transporto priemonę tam, kad užtikrinti, jog paskirta bauda bus apmokėta. Tokia priemonė, tiesa, turi būti proporcinga ir būtina.
Patikrinimo metu vairuotojas privalo turėti su savimi pilną dokumentaciją, patvirtinančią tarptautinę bei kabotažo operacijas:
- tarptautinį važtaraštį CMR
- dokumentaciją, grindžiančią visas leistinas kabotažines operacijas
- Bendrijos licenzijos kopiją
- jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis – vairuotojo liudijimą
Čia esti eilė išimčių ir įdomių niuansų, kurie be abejonės gali pagelbėti vairuotojam, sustabdytiem Norvegijos pareigūnų.
Būtina paminėti, kad vairuotojų patikrinimo metu gali būti paprašyta pateikti ir kitą dokumentaciją, nesusijusią su tarptautine bei kabotažinėmis operacijomis.
Nauja! Siūlome 1-2 val. mokymus transporto įmonėms nuotoliniu keliu. Susisiekite su mumis dėl platesnės informacijos: sandra@latotinaite.no
Būtinosios vairuotojų darbo sąlygos Norvegijoje
Vairuotojų darbo laiko apskaičiavimas
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB, kuri inkorporuota į Norvegijos teisę, vairuotojai gali reikalauti atlyginimo tik už laiko periodus, kurie atitinka ES krovininio transporto vairuotojų „darbo laiko“ sąvoką. Ši sąvoka, įdomu, neapima pertraukų bei „kito buvimo darbo vietoje laiko“. Dėl šios priežasties nemaži laiko tarpai vairuotojams būnant darbo vietoje, tam tarpe jiems privalomos pertraukos, nepatenka į ES krovininių transporto vairuotojų „darbo laiko“ sąvokos rėmus, o tai savo ruožtu reiškia, kad darbdaviui-transporto įmonei Norvegijoje suteikiamos gan plačios galimybės mokėti vairuotojui už tą patį «pasiekiamumą» laike mažiau, nei kitose darbo sferose.
Labai plati ir įdomi tema. Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no.
Viršvalandžiai bei naktinis darbo laikas
Darbo laikas, kuris 24 val. begyje viršija 9 valandas arba 7 dienų bėgyje viršyja 40 valandas, laikomas viršvalandžiais. Krovininio transporto vairuotojai turi teisę į min. 40% papildomą atlygį už viršvalandinį darbą. Čia yra daug niuansų.
Darbo laikas tarp 21:00 ir 06:00 laikomas naktiniu. Norvegijos teisės aktai nenumato jokių papildomų kompensacijų už vairuotojų naktinį darbo laiką.
Kabotažo ir kai kurių kitų operacijų atveju krovininio transporto vairuotojai turi teisę gauti «norvegiškas“ darbo sąlygas. Čia, tiesa, yra aibė įdomių niuansų.
Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no.
Minimalus valandinis darbo atlygis, viršvalandinis priedas, dienpinigiai bei atostoginiai
Tiek tarptautinio, tiek kabotažo operacijų atveju krovininio transporto vairuotojai turi teisę gauti „norvegišką“ minimalų valandinį atlygį bei dienpinigius. 2024 m. balandį minimalus valandinis atlygis yra 207 NOK. Tais atvejais, kai „planuojama“ nakvynė pervežimo metu, vairuotojai turi teisę gauti “norvegiškus” neapmokestinamus dienpinigius.
Kabotažo ir kai kurių kitų operacijų atveju krovininio transporto vairuotojai turi teisę gauti min. 40% papildomą atlygį už viršvalandinį darbą bei norvegiškus “atostoginius”.
Čia, tiesa, yra daug niuansų. Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no.
Ar minimalų valandinį atlygį galima išmokėti dienpinigių forma?
Atsakymas vienareikšmiškas – negalima. Tai – problema, kuri itin dažnai kartojasi Darbo inspekcijos (Arbeidstilsynet) patikrinimo bylose, o šios neretai baigiasi didelių baudų paskyrimu. Taip pat mums žinoma, kad užsienyje įsisteigusių įmonių-darbdavių tarpe sklinda klaidinanti informacija, kuri platinama, manome, nesąmoningai, tačiau netikrinti šios informacijos konsultuojantis su specialistais praktikoje būtų neatsakinga, ypač pasidomėjus įstatymo priėmimo motyvais. Minimalaus valandinio atlygio išmokėjimas dienpinigių forma – tiesiogine šio žodžio prasme nevykęs bandymas „apeiti” įstatymą.
Įdomi tema diskusijai. Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no.
Patikrinimai Norvegijos keliuose
Užsieniečių darbuotojų išnaudojimas iš darbdavio pusės Norvegijoje yra gana paplitęs reiškinys, todėl, natūralu, kad ir keliuose vykdomi patikrinimai tam, kad įsitikinti, jog krovininio transporto vairuotojai gauna “norvegiškas” darbo sąlygas tais atvejais, kai tai yra numatyta įstatymo.
Patikrinimą kelyje dėl krovininio transporto vairuotojų darbo sąlygų teisėtumo vykdo Norvegijos Darbo inspekcija (Arbeidstilsynet). Patikrinimo metu vairuotojas privalo turėti su savimi pilną dokumentaciją, rodančią savo darbo sąlygas atliekant pervežimus, kitaip tariant, dirbant Norvegijoje:
- darbo sutartį
- darbo laiko apskaitos žiniaraščius (tiesa, diskutuotina tema, žr. žemiau)
- algalapius
- įsakymą dėl komandiruotės ar panašų dokumentą
Taigi, patikrinimo metu vairuotojas privalo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laikas, žinome, skaičiuotinas tachografinių duomenų, o ne ranka (ir neretai – dar ir padrikai) atžymėto darbo laiko, pagrindu. Praktikoje matome, kad duomenys apie darbo laiką, registruoti tachografe, niekada neatitinka darbo laiko, atžymėto darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Ir būtent čia kyla esminiai ginčai dėl darbo laiko apimties (atitinkamai, ir dėl atlygio dydžio), nes tachografiniai duomenys rodo „darbo laiką” pagalES krovininio transporto vairuotojų „darbo laiko“ sąvoką (kas, be abejonės, yra inkorporuota į Norvegijos teisę), o darbo laikas, atžymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, rodo „darbo laiką” pagalnorvegiškąją „darbo laiko“ sampratą, tiksliau, bendrąją „darbo laiko“ aiškinimo taisyklę (“nuo-iki”). ES krovininio transporto vairuotojų bei norvegiškoji bendroji „darbo laiko“ samprata skiriasi iš esmės.
Nepaisant to, kad krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laikas skaičiuotinas tachografinių duomenų pagrindu, Darbo inspekcija, tikrinanti vairuotojų darbo sąlygų teisėtumą, drįstame teigti, nemoka jų skaityti. Todėl praktikoje jie vadovaujasi darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad Darbo inspekcija reikalaus, jog vairuotojas gautų atlygį pagalnorvegiškąją „darbo laiko“ sąvokos sampratą. Ar tai teisinga ar ne ir kaip reiketų išvengti tokių situacijų – labai plati ir įdomi tema. Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no
Nauja! Siūlome 1-2 val. mokymus transporto įmonėms nuotoliniu keliu, išmokite pildyti žiniaraščius (nuo to praktikoje priklauso vairuotojo darbo laikas ir – mokėtinas atlygis).