Dažnai Norvegijoje pasitaikantis statybos «verslo» modelis: sunkiai ekonomiškai besiverčiantis (arba netgi nemokus) užsakovas (ar genrangovas) užsisako paslaugas iš statybos rangovų (ar subrangovų) ir neišgali arba piktybiškai vengia susimokėti už atliktus darbus teikdamas nepagrįstas pretenzijas dėl trūkumų, vėlavimų bei pateikiant priešinius reikalavimus, kurie dirbtinai «išpučiami». Tokiu pagrindu sulaikomas visas, arba didžioji dalis, piniginio reikalavimo pagal rangovo (ar subrangovo) sąskaitas-faktūras, o derybų laikas dirbtinai vilkinamas, dažnu atveju siekiant kreditoriaus ekonominio žlugimo, kitaip sakant, bankroto. Neturėdama lėšų teisminiam ginčam, bankroto administracija nesiims bylinėtis tam, kad prisiteisti reikalavimus, o rangovo, negavusio apmokėjimo, sukurta vertė taip ir liks užsakovo (ar genrangovo) «kišenėje». Sprendimas tokiose situacijos yra, tik, deja, kaip taisyklė, būtinas teismo įsikišimas tam, kad būtų nustatyta asmeninė atsakomybė įmonės vadovaujantiems asmenims.Teismo įpareigojimas asmeniškai dengti įmonės skolas būtinas todėl, kad įmonės-skolininkės dažnu atveju yra nemokios.
2024 gegužės 2 d. Oslo teismas išnagrinėjo gana sudėtingą, o statybos rangovams, neatgaunantiems savo uždirbtų pinigų, itin “įdomią” statybos rangos bylą. Ieškovas byloje teigė, kad taisymo darbų sustabdymas buvo teisėtas, nes užsakovo sulaikytų lėšų dydis nebuvo proporcingas taisymo darbų apimčiai ir susijusiom išlaidom, taip pat teigė, kad tam tikrus nedidelius trūkumus turėjo teisę ištaisyti pats savo lėšomis, tačiau užsakovas pirma privalėjo išmokėti didžiąją dalį skolos – prieš rangovui tęsiant darbus. Teismas nustatė, kad rangovas teisėtai sustabdė darbus bei neprarado teisės savo lėšomis ištaisyti trūkumus ir įpareigojo įmonę-užsakovę bei jos valdybos pirmininką asmeniškai (!) per 2 savaites apmokėti rangovo sąskaitas-faktūras, išskyrus 75 000 NOK tol, kol nebus atlikti taisymo darbai. O jei didžioji skolos dalis per 2 savaites nebus apmokėta, užsakovas privalės sumokėti ir likusią skolos dalį, t.y. likusius 75 000 NOK, rangovui neprivalant atlikti taisymo darbų.
Byloje labai daug įdomių statybos projekto administravimo niuansų žiūrint iš teisinės-techninės pusės, kurių galėtų pasimokyti ne vienas statybos rangovas siekiant išmokti užtikrinti savo teisinius ir, be abejo, ekonominius interesus. Užsakovas, pavyzdžiui, atsisakė perimti darbus, tikėdamasis išvengti to, kad bus išstatyta galutinė sąskaita-faktūra už atliktus darbus. Rangovas atliko priverstinį darbų perdavimą iš savo biuro, nes užsakovas jo neįleido į statybos aikštelę. Teismas nustatė, kad darbų perdavimas įvyko ir jis buvo teisėtas. Todėl ir galutinė faktūra už atliktus darbus buvo išstatyta teisėtai. Teismo sprendime išsamiai išnagrinėtas valdybos asmeninės atsakomybės, pretenzijų reikalavimų praradimo dėl pasyvumo klausimas, svarstyta rangovo teisė stabdyti darbus dėl nemokėjimo iš užsakovo pusės rangovui nerizikuojant, kad bus pažeisti jo sutartiniai įsipareigojimai ir kad dėl šios priežasties grės kompensacinė civilinė atsakomybė.
Statybos rangovą-kreditorių byloje atstovavo advokatė Sandra Latotinaitė