Norvegijos Santuokos įstatymas numato, kad turtas, įgytas prieš sudarant santuoką, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pati santuoka nesukuria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Todėl turtas, įgytas prieš sudarant santuoką, ją nutraukus nėra dalinamas pusiau.
Santuokoje įgytas gi turtas yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl nutraukus bendrą gyvenimą, sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, dalinamas pusiau. Tiesa, pusiau dalinamas ne bruto, o neto (grynasis) santuokoje įgytas turtas, t.y. turtas, atskaičius visas sutuoktinių (tiek bendras, tiek atskiras) skolas. Praktikoje tai reiškia, kad sutuoktinis, kurio turtas yra išimtinai tik bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris neturi jokių skolų, dažniausiai finansiškai pralaimi kito sutuoktinio, kuris turi aibę skolų, atžvilgiu. Sutuoktinis, neturėjęs skolų, neretai dar lieka ir skoloje sutuoktiniui, kuris nemokėjo elgtis su pinigais bei turėjo aibę paskolų.
Dėl šių priežasčių sakoma, kad „susituokti“ su turtais nėra įmanoma, tačiau įmanoma „susituokti“ su skolomis. Santuoka negali sukelti finansinių įsipareigojimų kito sutuoktinio kredito davėjo (banko) atžvilgiu (nebent, be abejo, paskolos ėmėjai būtų abu sutuoktiniai), bet gali sukelti finansinius įsipareigojimus kitam sutuoktiniui dalinantis turtą nutrūkus bendram santuokiniam gyvenimui. Todėl asmenys, ketinantys tuoktis, turėtų rimtai pamąstyti apie vedybinės sutarties pasirašymą tam, kad pakeisti Santuokos įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą. Vedybinę sutartį galima pasirašyti bei ją keisti taip pat ir santuokos metu.
Čia esti daugybė įvairių niuansų, apie kuriuos dažniausiai sužinoma post factum. Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no.