Gali, nes didžioji jų dalis yra pasirašiusi ir ratifikavusi Lugano konvenciją. Tiesa, vien pažodžiui skaitant Konvencijos 1 straipsnį gali pasirodyti, kad ji taikoma tik „civilinėse ir komercinėse bylose“:
1 straipsnis
1. Ši konvencija taikoma civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tačiau ji netaikoma mokesčių, muitinių arba administracinėms byloms.
Tačiau tai nėra visai taip. O tai yra todėl, kad sąvokai “civilinės bei komercinės bylos» taikytinas autonominis aiškinimas. Autonominis sąvokos aiškinimas reiškia, jog konkreti sąvoka, įtvirtinta Lugano konvencijoje, šiuo atveju turi būti suvokiama, kaip atitinkamai sąvokai suteikiamų prasmių „vidurkis“ ES Teisingumo Teismo, kuris taiko bei aiškina Lugano konvenciją, praktikos kontekste. ES Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sąvoka “civilinės bei komercinės bylos» apima civilinius reikalavimus, priteistus baudžiamosiose bylose, pvz. kompensacija už tiek turtinę, tiek neturtinę (moralinę) žalą.
Taigi, kompensacija už patirtą turtinę ir neturtinę (moralinę) žalą, priteista nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Norvegijoje, gali būti išieškota Lietuvoje. Ir atvirkščiai: kompensacija už patirtą turtinę ir neturtinę (moralinę) žalą, priteista nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Lietuvoje, gali būti išieškota Norvegijoje.
Tačiau, be abejo, kaip ir visose teisinėse srityse, yra niuansų. Lugano konvencija suteikia teisinius instrumentus reikalauti teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, tačiau taip pat numato instrumentus, leidžiančius kitoje valstybėje stabdyti tokio sprendimo vykdymą. Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no.